Alkūninio veleno riebokšlis – tai sandarinimo detalė, sumontuota priekiniame arba galiniame variklio alkūninio veleno gale. Jo pagrindinė paskirtis – neleisti variklio alyvai ištekėti iš tepimo sistemos ir tuo pačiu apsaugoti vidines variklio dalis nuo dulkių, purvo ir drėgmės patekimo. Tai nedidelė, bet itin svarbi detalė, užtikrinanti variklio ilgaamžiškumą ir sklandų veikimą.
Kas yra alkūninio veleno riebokšlis?
Alkūninio veleno riebokšlis yra mechaninis sandariklis, paprastai pagamintas iš metalinio korpuso ir elastingos guminės arba silikoninės sandarinimo lūpos. Jis įspaudžiamas į variklio bloko arba priekinio dangčio angą, o jo vidinė lūpa slankioja alkūninio veleno paviršiumi. Dėka spyruoklės, esančios lūpos viduje, užtikrinamas pastovus prispaudimas prie veleno, neleidžiantis alyvai prasiskverbti. Šie riebokšliai būna skirti dviem pagrindinėms vietoms: priekiniam alkūninio veleno galui, kur paprastai yra sumontuotas skriemulys, ir galiniam galui, ties kuriuo velenas pereina į sankabą arba transmisiją. Priklausomai nuo variklio konstrukcijos, alkūninio veleno riebokšlis gali būti keičiamas tik išardžius tam tikrus mazgus.
Kokią funkciją automobilyje atlieka alkūninio veleno riebokšlis?
Pagrindinė alkūninio veleno riebokšlio funkcija – užtikrinti hermetišką variklio alyvos sistemos sandarumą. Varikliui dirbant, alkūninis velenas sukasi dideliais sūkiais, o alyva yra spaudžiama įvairiomis kryptimis. Riebokšlis neleidžia alyvai ištekėti iš variklio, taip palaikydamas reikiamą alyvos lygį ir slėgį. Be to, jis apsaugo vidines variklio dalis nuo išorinių teršalų – dulkių, smėlio, vandens – kurie galėtų patekti į tepimo sistemą ir sukelti priešlaikinį komponentų nusidėvėjimą. Tinkamai veikiantis riebokšlis taip pat padeda išvengti aplinkos taršos alyva, kuri gali būti kenksminga tiek aplinkai, tiek kitiems automobilio agregatams.
Dažniausiai alkūninio veleno riebokšlis gedimo požymiai
Alkūninio veleno riebokšlio gedimas paprastai pasireiškia palaipsniui, ir pastebėjus pirmuosius simptomus svarbu nedelsti, kad nebūtų pažeisti kiti variklio komponentai. Štai dažniausiai pasitaikantys požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
- Alyvos nuotekis prie priekinio arba galinio variklio dangčio – tai aiškiausias ženklas, kad riebokšlis prarado sandarumą. Dažnai pastebimi alyvos lašai po automobiliu arba alyvuotas variklio apačios paviršius.
- Padidėjęs alyvos suvartojimas – jei tenka dažnai papildyti alyvą, o išorinių nuotekio požymių lyg ir nematyti, gali būti, kad riebokšlis praleidžia alyvą, kuri išteka į išorę arba patenka ant kitų dalių.
- Alyvos kvapas variklio skyriuje – dėl nuotėkio alyva gali patekti ant įkaitusių variklio dalių, sukeldama specifinį degėsių kvapą.
- Dūmai iš variklio skyriaus – jei alyva užteka ant karšto išmetimo kolektoriaus ar variklio bloko, gali pasirodyti dūmų debesys, o tai jau kelia gaisro pavojų.
- Aliuminio diržo slydimas arba girgždesys – priekinis riebokšlis gali praleisti alyvą, kuri patenka ant diržų, todėl jie gali pradėti slysti, kelti triukšmą ar net nuslysti nuo skriemulių.
- Netolygus variklio darbas ar vibracijos – nors tai retesnis atvejis, per didelis alyvos nuotėkis gali paveikti alkūninio veleno balansą arba sukelti kitų problemų, pasireiškiančių vibracijomis.
Kodėl alkūninio veleno riebokšlis sugenda?
Alkūninio veleno riebokšlio gedimą gali lemti įvairios priežastys, ir dažnai tai yra susiję su natūraliu nusidėvėjimu, tačiau kartais įtakos turi ir netinkama eksploatacija arba kitų dalių būklė.
Pagrindinė gedimo priežastis – laiko ir rida. Guminė sandarinimo lūpa su laiku kietėja, trūkinėja ir praranda elastingumą dėl aukštos temperatūros poveikio ir alyvos cheminių savybių. Be to, mechaninis prisidėvėjimas dėl trinties su velenu taip pat prisideda prie nusidėvėjimo. Kitos dažnos priežastys apima: per didelį alyvos slėgį variklyje, kuris gali atsirasti dėl užsikimšusios karterio ventiliacijos sistemos; netinkamo alyvos klampos arba nekokybiškos alyvos naudojimą, dėl kurio greičiau genda gumos savybės; alkūninio veleno laisvumo padidėjimą dėl guolių susidėvėjimo, dėl kurio veleno vibracijos tiesiogiai perduodamos riebokšliui; montavimo klaidas, pavyzdžiui, netinkamą įspaudimą arba veleno paviršiaus pažeidimą remonto metu; bei fizinius pažeidimus dėl kelių netaisyklingumo smūgių ar avarijų.
Kartais, nors ir rečiau, riebokšlis gali būti sugadintas dėl netinkamo surinkimo po ankstesnio remonto – jei jis buvo įspaustas kreivai arba naudojant per daug jėgos pažeista lūpa. Taip pat verta paminėti, kad kai kurių variklių konstrukcijoje riebokšlio būklė priklauso nuo kitų tarpinių, pvz., priekinio dangčio tarpinės, būklės – jei ji praleidžia, gali kilti papildoma korozija ar teršalų patekimas, lemiantis greitesnį sandariklio gedimą.
Kada ir kaip keisti alkūninio veleno riebokšlis?
Alkūninio veleno riebokšlio keitimas nėra reglamentinės priežiūros dalis – jis keičiamas tik tada, kai atsiranda nuotėkio požymių. Tačiau daugelis specialistų rekomenduoja jį pakeisti profilaktiškai, kai atliekamas sankabos keitimas (galinis riebokšlis) arba paskirstymo diržo keitimas (priekinis riebokšlis), nes darbo sąnaudos tokiu atveju yra ženkliai mažesnės nei atskirai atliekant šią operaciją. Priklausomai nuo automobilio modelio, kai kurie riebokšliai gali tarnauti iki kelių šimtų tūkstančių kilometrų, tačiau pastebėjus minėtus simptomus, derėtų nedelsiant kreiptis į servisą.
Keitimo procesas priklauso nuo to, ar keičiamas priekinis, ar galinis riebokšlis. Priekinio riebokšlio keitimas paprastai yra paprastesnis ir gali būti atliktas nuėmus tik priekinį skriemulį arba paskirstymo diržo dangtį. Galinio riebokšlio keitimas dažniausiai reikalauja išimti pavarų dėžę, o kai kuriais atvejais – net ir alkūninį veleną, todėl tai yra kur kas sudėtingesnė ir brangesnė operacija. Bet kuriuo atveju, rekomenduojama naudoti kokybiškas originalias arba sertifikuotas pakaitines dalis ir laikytis gamintojo nurodymų dėl montavimo – pavyzdžiui, riebokšlį sutepti švaria alyva, užtikrinti, kad veleno paviršius būtų nepažeistas, o įspaudimas atliktas specialiu įrankiu, kad nebūtų deformacijos.
Labai svarbu po keitimo patikrinti alyvos lygį ir, jei reikia, papildyti iki normos. Pirmuosius kelis šimtus kilometrų verta stebėti, ar nėra jokių nuotėkio požymių. Jei darbai atlikti netinkamai, riebokšlis gali iš karto pradėti leisti alyvą arba sugesti per trumpą laiką.
Kiek kainuoja alkūninio veleno riebokšlis?
Alkūninio veleno riebokšlio kaina priklauso nuo kelių veiksnių: automobilio markės ir modelio, variklio tipo, riebokšlio vietos (priekinis ar galinis) ir gamintojo. Pati detalė paprastai nėra labai brangi – jos kaina gali svyruoti nuo kelių eurų iki kelių dešimčių eurų už kokybišką, originalių specifikacijų gaminį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiąją išlaidų dalį sudaro darbo sąnaudos, ypač jei keičiamas galinis riebokšlis, reikalaujantis daug darbo valandų.
Pavyzdžiui, priekinio alkūninio veleno riebokšlio keitimas, atliekamas kartu su paskirstymo diržo keitimu, gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki poros šimtų eurų, priklausomai nuo autoserviso įkainių. Vien tik galinio riebokšlio keitimas, kai reikia išmontuoti transmisiją, gali kainuoti kelis šimtus eurų arba daugiau, o kartu su kitais susijusiais darbais – dar brangiau. Visada rekomenduojama prieš remontą gauti sąmatą ir pasitikslinti, ar garantija taikoma tiek detalei, tiek atliktiems darbams.
Nors „pasidaryk pats“ principu dirbantys vairuotojai gali sutaupyti darbo sąnaudas, tačiau būtina turėti ne tik reikiamų įrankių, bet ir specifinių žinių – neteisingai sumontuotas riebokšlis gali sukelti dar didesnių ir brangesnių gedimų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima važiuoti su blogu alkūninio veleno riebokšliu?
Nerekomenduojama. Nedidelis alyvos pratekėjimas gali būti dar ne kritinis, tačiau ilgainiui gali sumažėti alyvos lygis, o tai kelia grėsmę varikliui. Be to, alyva gali patekti ant diržų, sukelti jų slydimą ar nutrūkimą, taip pat gaisro pavojų. Pastebėjus nuotėkį, reikėtų kuo skubiau planuoti remontą.
Kiek laiko tarnauja alkūninio veleno riebokšlis?
Tarnavimo laikas priklauso nuo eksploatavimo sąlygų ir priežiūros, tačiau vidutiniškai gali būti nuo 100 000 iki 200 000 kilometrų arba 7–10 metų. Kai kurie riebokšliai išlieka sandarūs ir ilgiau, ypač jei variklis nebuvo perkaitytas ir naudota kokybiška alyva.
Ar galima patiems pasikeisti alkūninio veleno riebokšlį?
Teoriškai taip, jei turite reikiamų mechaninių žinių, įrankių ir remonto informacijos. Priekinio riebokšlio keitimas yra paprastesnis ir kai kuriems modeliams gali būti atliktas namuose. Tačiau galinio riebokšlio keitimas beveik visada reikalauja profesionalios įrangos (pavarų dėžės keltuvo ir pan.) ir patirties, todėl rekomenduojama patikėti šį darbą specialistams.
Kuo skiriasi priekinis ir galinis alkūninio veleno riebokšlis?
Abu jie atlieka tą pačią funkciją – sandarina alkūninio veleno galus. Pagrindinis skirtumas yra vieta: priekinis montuojamas variklio priekyje, už skriemulio, ir dažnai dirba kartu su paskirstymo diržu ar grandine. Galinis – variklio gale, sąsajoje su transmisija, ir paprastai yra didesnis bei sunkiau prieinamas. Kai kuriuose varikliuose galinis riebokšlis gali būti integruotas į specialų korpusą, todėl keičiamas kartu su juo.
Ar būtina keisti abu vienu metu?
Nebūtina, nebent vienas iš jų jau yra praradęs sandarumą arba artėja prie galimo tarnavimo pabaigos pagal ridą. Kartais, atliekant kapitalinį variklio remontą, patariama pakeisti abu, kad ateityje nereikėtų vėl ardyti mazgų.