Automobilių draudimas

Automobilių draudimo tipai: kokie jie?

pagal

Automobilių draudimas Lietuvoje dažniausiai reiškia ne vieną „produktą“, o kelis skirtingus apsaugos sluoksnius: privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, savanorišką KASKO ir įvairius papildomus priedus (pagalbą kelyje, vairuotojo ir keleivių draudimą, teisinę pagalbą, GAP ir kt.). Kad pasirinkimas būtų racionalus, svarbu aiškiai suprasti, kuo skiriasi draudimo tipai, ką jie realiai kompensuoja, kokios dažniausios išimtys ir kokių klausimų verta paklausti prieš pasirašant sutartį.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA): bazinė apsauga visiems

TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas) yra privalomas beveik visiems, kurie turi ar naudoja registruotą transporto priemonę. Esminė idėja paprasta: kai jūs (ar kitas apdraustas valdytojas) padarote eismo įvykį ir jums kyla civilinė atsakomybė, draudikas atlygina žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Tai nėra „jūsų automobilio draudimas“ – tai privalomas civilinis automobilio draudimas nuo jūsų atsakomybės kitiems.

Kam jis skirtas ir ką apmoka?

TPVCA tikslas – užtikrinti, kad nukentėję eismo įvykio dalyviai gautų žalos atlyginimą, net jei kaltininkas pats neturi pakankamai lėšų. Praktikoje tai reiškia, kad draudimas padengia, pavyzdžiui, kito automobilio remontą, sugadintą turtą (tvora, kelio ženklai, pastato konstrukcijos), gydymo išlaidas, neturtinę žalą ir kitas kompensacijas, jeigu jos priteisiamos pagal teisės aktus ir sutarties sąlygas.

Lietuvoje TPVCA draudimo sumos (maksimali draudiko atsakomybė vienam įvykiui) yra nustatytos teisiniu reguliavimu ir periodiškai indeksuojamos. Lietuvos bankas pateikia orientacinius dydžius ir paaiškina, kad žalos asmeniui ir žalos turtui limitai yra atskiri (pavyzdžiui, Lietuvoje nurodomi milijoniniai limitai žalos asmeniui ir žalos turtui kategorijoms).

Ko TPVCA paprastai neapmoka?

Didžiausia TPVCA „klaida“ vartotojų akimis – lūkestis, kad jis sutvarkys ir kaltininko automobilį. TPVCA paprastai neatlygina žalos pačiam ją padariusiam asmeniui, jo vairuotai / naudotai transporto priemonei ir joje buvusiam turtui. Kitaip tariant, jei jūs esate kaltininkas, TPVCA dažniausiai apsaugos nukentėjusiuosius, bet jūsų automobilio remontui reikės KASKO arba savo lėšų (išimtys ir niuansai priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir teisės aktų taikymo).

Kodėl kainos skiriasi, jei draudimas „tas pats“?

Nors TPVCA sąlygos didele dalimi remiasi teisės aktais ir tarp draudikų paprastai nėra „dramatiškai“ skirtingos apsaugos, įmokos gali skirtis, nes kiekvienas draudikas riziką vertina savo metodika. Lietuvos bankas pabrėžia, kad įmokai daro įtaką įvairūs rizikos veiksniai, o draudikai gali skirtingai priskirti rizikos koeficientus ar grupes.

  • Vairuotojo (valdytojo) amžius ir vairavimo stažas.
  • Eismo įvykių ir žalų istorija (įvykio dažnis, paskutinio įvykio data, vidutinė žala).
  • Transporto priemonės charakteristikos (galia, darbinis tūris, masė, kategorija).
  • Naudojimo pobūdis ir teritorija (pvz., komercinis naudojimas, taksi, nuoma, intensyvumas).
  • Draudėjo tipas ir registracijos vieta (fizinis ar juridinis asmuo, regionas).
  • Bendri rinkos veiksniai (remonto įkainių pokyčiai, išmokų dinamika, teisės aktų reikalavimai ir pan.).

Svarbi praktinė detalė: TPVCA dažnai „ateina“ su papildomomis paslaugomis (pvz., technine pagalba kelyje), tačiau tokie priedai nėra vienodi ir gali ženkliai skirtis pagal apimtį, limitus, teritoriją, iškvietimų skaičių ir išimtis. Todėl lyginant pasiūlymus verta žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į tai, kas konkrečiai įtraukta.

KASKO: savanoriškas draudimas jūsų automobiliui (ir jūsų piniginei)

KASKO – tai savanoriškas transporto priemonės draudimas, skirtas atlyginti nuostolius, patirtus jūsų automobiliui. Lietuvos bankas aiškina, kad KASKO draudimas paprastai draudžia nuo žalos, kuri gali būti padaryta jūsų transporto priemonei: eismo įvykio metu, vandalizmo atveju, dėl gamtos jėgų (pvz., užvirtusio medžio), dėl vagystės ir kitų rizikų (konkretus sąrašas visada priklauso nuo pasirinktų sąlygų).

Kas dažniausiai įeina į KASKO apsaugą?

KASKO apimtis skiriasi pagal draudiko taisykles ir jūsų pasirinktą paketą. Vis dėlto draudimo produkto informaciniuose dokumentuose (IPID) dažniausiai kartojasi panašios bazinės rizikos: eismo įvykis, ugnis, gamtos jėgos, trečiųjų asmenų piktavališka veikla, stiklo dūžis, transporto priemonės ar jos dalių vagystė. IPID yra standartizuoto formato dokumentas, kurio paskirtis – trumpai ir palyginamai pateikti svarbiausią informaciją prieš įsigyjant ne gyvybės draudimo produktą.

  • Eismo įvykio žala jūsų automobiliui (kai esate kaltininkas arba kaltininkas nežinomas, priklausomai nuo sąlygų).
  • Gaisras ir sprogimo padariniai (pagal aprašytas rizikas).
  • Gamtos reiškiniai (audra, liūtis, kruša ir pan., jei tai numatyta sutartyje).
  • Vandalizmas ir kiti tyčiniai trečiųjų asmenų veiksmai.
  • Stiklo dūžis (dažnai atskirai įvardijama apsauga).
  • Vagystė (viso automobilio arba jo dalių) ir su tuo susijusios išlaidos, jei jos numatytos.

Franšizė, vertės nustatymas ir „smulkus šriftas“

KASKO sutartyse itin svarbūs trys dalykai: franšizė (išskaita), automobilio vertės nustatymo taisyklės ir nedraudžiamieji įvykiai. Franšizė – tai suma, kurią žalos atveju padengiate jūs patys, o draudikas moka likutį (arba franšizė gali būti „0“, jei pasirinkta atitinkama sąlyga). Kuo didesnė franšizė, tuo įmoka dažnai mažesnė, bet didesnė dalis rizikos lieka jums.

Ne mažiau svarbu, ar žala bus atlyginama pagal rinkos vertę įvykio dieną, ar pagal iš anksto sutartą vertę, ar taikomi nuvertėjimo / amortizacijos principai (ypač aktualu detalėms). Skirtingi draudikai ir paketai gali numatyti skirtingas remonto organizavimo taisykles (draudiko partnerių servisas, jūsų pasirinktas servisas, piniginė išmoka ir pan.). Šie niuansai lemia realią patirtį po įvykio labiau nei pati „KASKO etiketė“.

Nedrausmingas vairavimas, techniniai gedimai, natūralus nusidėvėjimas, netinkama eksploatacija, neblaivumas, draudėjo pareigų nevykdymas ar nesąžiningas informacijos pateikimas – tai dažnos rizikos, kurios gali sumažinti išmoką arba tapti pagrindu jos nemokėti. Kadangi konkrečios išimtys priklauso nuo taisyklių, geriausia praktika – prieš perkant perskaityti IPID ir bent pagrindinius draudimo taisyklių skyrius, susijusius su nedraudžiamaisiais įvykiais ir draudėjo pareigomis.

Papildomi automobilių draudimai ir priedai: kada jie iš tiesų verti dėmesio?

Be TPVCA ir KASKO rinkoje gausu papildomų apsaugų, kurios dažnai „paslepiamos“ po patraukliais pavadinimais: techninė pagalba kelyje, pakaitinis automobilis, stiklo draudimas, vairuotojo ir keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, teisinės pagalbos draudimas, padangų ar raktelių apsauga, GAP ir kt. Esminis principas: papildomas priedas yra naudingas tik tada, kai jis uždengia jūsų realią, dažnai pasikartojančią riziką, o ne gražiai atrodo pasiūlymo lentelėje.

Techninė pagalba kelyje

Lietuvos bankas pažymi, kad kartu su TPVCA vis dažniau siūlomas pagalbos kelyje draudimas, apimantis situacijas, kai automobilis netikėtai sugenda, pasibaigia degalai, neužsiveda, įstringa (pvz., pusnyje) ir pan., tačiau skirtingų draudikų sąlygos gali skirtis. Praktikoje verta patikrinti: ar pagalba galioja tik Lietuvoje, ar ir užsienyje; kiek kartų per metus galima kviesti; ar įskaičiuotas transportavimas; ar yra limitai kilometrams ar sumoms; ar pagalba taikoma po eismo įvykio ir po techninio gedimo.

Vairuotojo ir keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Šis draudimas skirtas padengti finansines pasekmes žmonėms (ne automobiliui): traumos, neįgalumas, mirtis, kartais – gydymo išlaidos, dienpinigiai ar reabilitacija. Jis gali būti ypač aktualus tiems, kurie dažnai veža šeimą, keliauja dideliais atstumais arba nori aiškios fiksuotos išmokos taisyklės (nes civilinės atsakomybės kompensacijos priklauso nuo atsakomybės nustatymo ir kitų teisinių niuansų).

Stiklo, raktelių, padangų ir kiti „smulkūs“, bet brangūs gedimai

Kasdienybėje dažni nuostoliai yra ne „totaliniai“ įvykiai, o stiklo įdaužos, padangų pažeidimai, raktelių praradimas, spynelių keitimas, numerio vagystė ar smulkus vandalizmas. Kai kurių KASKO produktų informaciniuose dokumentuose matyti, kad dalis tokių išlaidų gali būti atlyginama kaip papildomos išlaidos (pvz., padangos sugadinimas ar vagystė, raktelių pagaminimas, spynelių keitimas, apsaugos sistemų perprogramavimas). Vis dėlto svarbiausia – ar tokia apsauga įtraukta automatiškai, ar tai mokamas priedas, ir ar netaikoma franšizė.

GAP draudimas: „tarpas“ tarp pirkimo kainos ir rinkos vertės

GAP draudimas dažniausiai siejamas su naujesnių automobilių pirkimu išsimokėtinai ar lizingu, kai nuvertėjimas pirmaisiais metais būna didžiausias. EIOPA (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) aiškina, kad tokie produktai dažnai vadinami „GAP insurance“ ir jų esmė – padengti kliento finansinį nuostolį, susidarantį dėl skirtumo tarp automobilio įsigijimo kainos ir jo rinkos vertės įvykio metu. Paprastai tariant, jei KASKO (visiško praradimo atveju) kompensuoja rinkos vertę įvykio dieną, GAP gali padėti uždengti likusį „tarpą“, kad išmokos pakaktų padengti įsipareigojimų likutį ar grįžti prie įsigijimo vertės (viskas priklauso nuo konkretaus produkto tipo ir sąlygų).

  • Techninė pagalba kelyje – verta, jei daug važinėjate, keliaujate į kitus miestus ar šalis, arba vairuoja keli šeimos nariai.
  • Pakaitinis automobilis – verta, jei automobilis būtinas darbui, vaikų vežiojimui ar kasdienėms pareigoms.
  • Stiklo apsauga – verta, jei daug važinėjate magistralėmis ar žvyrkeliais, kur dažnesni įdaužimai.
  • Vairuotojo ir keleivių draudimas – verta, jei norite aiškaus žmonių finansinės apsaugos mechanizmo po traumos.
  • GAP – verta, jei automobilis naujas ar pirktas lizingu, o nuvertėjimo rizika didelė pirmus metus.

Gera taisyklė: papildomą priedą rinkitės tik tada, kai galite aiškiai atsakyti „kokį konkretų nuostolį jis padengs, kurio nepadengia TPVCA ar mano KASKO“, ir kai žinote, kokie limitai ir išimtys bus taikomi.

Važiavimas į užsienį: žalioji kortelė, teritorija ir „ar tikrai galioja?“

Kelionėse svarbiausia yra ne „koks draudimas“, o „kur jis galioja“ ir „kokį dokumentą privalau turėti“. Europos Komisija nurodo, kad pagal ES motorinio draudimo sistemą asmuo, turintis privalomąjį motorinių transporto priemonių draudimą ES šalyje, yra apdraustas važiuoti visoje ES. Tačiau už ES ribų ar vykstant į kai kurias žaliosios kortelės sistemos valstybes gali būti reikalingas papildomas patvirtinimas.

Kas yra žalioji kortelė?

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras (CAB) aiškina, kad žaliosios kortelės sistema yra priemonė, skirta užtikrinti, jog sistemos valstybėse eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar kaltininko transporto priemonė registruota vietoje, ar atvykusi iš kitos šalies. Praktikoje „žalioji kortelė“ yra tarptautinis TPVCA draudimo liudijimas, kurį gali tekti pateikti sienos kontrolėje ar po įvykio, priklausomai nuo šalies reikalavimų.

Ką pasitikrinti prieš kelionę?

Prieš išvykstant verta pasitikrinti: ar TPVCA draudimas galioja konkrečioje šalyje; ar jums reikalinga žalioji kortelė; ar žaliosios kortelės dokumente nėra išbraukto šalies kodo (CAB atkreipia dėmesį, kad žalioji kortelė negalioja tose valstybėse, kurių kodai dokumente yra išbraukti). Jei vykstate su KASKO, papildomai įsitikinkite, kad KASKO teritorija apima planuojamas šalis, ir kad žinote, kaip elgtis po įvykio užsienyje (kontaktai, partnerių servisai, dokumentai, kalbos barjeras).

Kaip išsirinkti draudimo tipą ir paketą: praktiškas palyginimo sąrašas

Geriausias draudimas nėra „brangiausias“ ar „pigiausias“ – tai tas, kuris atitinka jūsų realius poreikius ir aiškiai apibrėžia, kas bus atlyginta. Lietuvos bankas savo gairėse apie draudimo produktų platinimą akcentuoja, kad prieš sudarant sutartį turi būti identifikuoti kliento reikalavimai ir poreikiai, o informacija pateikta suprantamai, kad sprendimas būtų pagrįstas. Todėl net ir perkant internetu verta skirti kelias minutes struktūruotam palyginimui.

Trumpas kontrolinis sąrašas prieš pasirašant

  • Ar man reikia tik TPVCA, ar ir KASKO (automobilio vertė, amžius, finansavimo būdas, kasdienio naudojimo intensyvumas)?
  • Kokia KASKO franšizė ir kaip ji taikoma skirtingoms rizikoms (stiklas, vagystė, eismo įvykis, gamtos jėgos)?
  • Kaip nustatoma išmoka: rinkos vertė ar sutarta vertė, ar taikomas nuvertėjimas, ar remontas organizuojamas servise, ar galima piniginė išmoka?
  • Kokios yra aiškiausios nedraudžiamos situacijos ir draudėjo pareigos (pranešimo terminai, dokumentai, automobilio apsaugos reikalavimai)?
  • Ar į paketą įtraukta pagalba kelyje, pakaitinis automobilis, stiklo apsauga, ir kokie jų limitai (kartai, suma, teritorija)?
  • Jei automobilis lizingu: ar reikalaujama KASKO, ar aktualus GAP, ir kaip jis derinamas su KASKO visiško praradimo išmoka?

Praktinis patarimas: prieš galutinai pasirenkant draudiką, atsiverskite IPID (draudimo produkto informacinį dokumentą) ir pasižymėkite 3–5 jums kritines situacijas (pvz., „stiklas“, „susidūrimas su gyvūnu“, „vagystė“, „pagalba kelyje“, „užsienis“). Tada patikrinkite, ar jos yra draudžiamos, ar yra franšizė, ir koks limitas. Toks palyginimas dažniausiai greičiau atskleidžia realius skirtumus nei vien tik kainų palyginimas.

Naudingi, patikimi šaltiniai